„Aš prašau jus ne tikėti,
bet daryti.
Įgytas žinojimas netampa gyvu žinojimu tol, kol jo neapmąstote
patys." (Selimas Aiselis)
Šie žodžiai kviečia mus suprasti,
apmąstyti ir išbandyti, ką šis Mokymas mums siūlo.
Būtina praktikuoti Mokymą, kad suprastume ir patikrintume
jį patys, kad galėtumėme transformuotis.
A nesitapatinu
su daliniais sunkumais, su kuriais galiu susidurti, kad progresuočiau
link savo vidinio identiteto.
A neišreiškiu savo neigiamų
emocijų kad bereikalingai nešvaistyčiau energijos
ir neterščiau kitų žmonių.
A stabdau savo vidinį
plepėjimą , nes dažniausiai jis veda tik į
energijos praradimą.
A skiriu savo dėmesį tam, kas yra čia
ir dabar, nes gyvenimas yra č ia ir dabar.
A nustoju svajoti, aš
sąmoningai suvokiu savo kūną: tą, ką
aš matau, ką aš girdžiu, kaip aš judu ir kaip įeinu
į sąlytį su akimirkos realybe.
A priimu su ramybe ir dvasine
pusiausvyra tai, kas malonu ir tai, kas nemalonu.
A nesmerkiu, do not teisinu,
ir nemanipuliuoju, nei sav ęs
nei kitų žmonių.
A prisiimu atsakomyb ę
už tai, ką galvoju, ką jaučiu ir ką darau.
A esu atsakinga(s) ir
neleidžiu sau būti valdomu(ai): „tu privalai“ ar „tu turėtum“,
kuriuos kiti žmonės norėtų man primesti, tuo pačiu
laikausi visuomenės ir šalies, kurioje gyvenu, įstatymų.
A randu kantrybės
priimti tai, kas negali būti pakeista,drąsos
pakeisti tai, kas gali būti pakeista ir įžvalgumo
suprasti skirtumą tarp abiejų.
Suprasdama(s) savo tikrąją būtų ir są moningai
priimdama(s) gyvenimą tokį, koks jos yra gaš
galiu peržengti savo iliuzijas apie save ir nustoti meluoti
kitiems. Ir tik paaukojus šias iliuzijas įmanoma save realizuoti.